Antrąjį veiklos dešimtmetį baigianti „Alwark“ įmonė buvo įkurta kaip vokiškų „Linde“ keltuvų gamintojo atstovybė, tačiau ją 2015 m. išpirkęs vietos akcininkas nusprendė plėstis naujomis kryptimis. Taip siekiant išsiropšti iš siauros specializacijos buvo įkurtos šešios įmonės: Lietuvoje veikiančios UAB „Tecsolum Baltics“ ir „Mobile Heavy Machinery“, po vieną „Alwark“ įmonę Latvijoje ir Estijoje bei Ukrainoje veikiančios „LLC Alwark Ukraine“ ir „LLC Mobile Heavy Machinery“. Dabar jos suformuotos į vieną grupę su praėjusią gegužę įsteigta pirmine įmone „Alwark Group“. Jos vadovu tapo Julius Urbanavičius, buvęs ilgametis UAB „Alwark“ vadovas.
Dabar jis VŽ pasakoja po 3% augimo 2023 m. šiemet planuojantis maždaug 10% pajamų didėjimą, kurio tikimasi sulaukti antrojoje metų pusėje.
Kuklus pernykštis pajamų ir pelno augimas sekė po audringų 2022-ųjų, per kuriuos pavyko išnaudoti po pandemijos įvykusį pakilimą. Tada konsoliduotos bendrovės pajamos augo 38%, iki tuomet rekordinių 72,2 mln. Eur. Tačiau šis pakilimas netruko išsikvėpti.
„Artėjat 2023-iesiems, atrodė, kad būtų labai gerai bent išlaikyti ankstesnių metų apyvartą, – dabar pasakoja J. Urbanavičius. – Turime brangių produktų, kainuojančių po milijoną eurų ir daugiau, o tokie projektai užsitęsia. Tad jeigu ką nors susitari su klientu šiemet, nebūtinai šiemet tai ir įvyks. Pristatymo terminai gali trukti metus. Todėl praėjusių metų apyvarta laikėsi iš 2022 m. ar 2023-iųjų pradžioje gautų užsakymų.“
Diversifikacijos pliusai ir minusai
Pasak įmonės vadovo, veiklos diversifikacija, apimanti krovą sandėliuose ir uostuose, komunalinę techniką, sandėlių įrangą, programinius valdymo sprendimus ir statybinę techniką, leidžia išvengti rinkos bangavimo ir palaikyti stabilų pajamų judėjimą.
„Nuo mūsų veiklos pradžios šakiniai krautuvai buvo pagrindinis produktas. Bet matėme, kad vien jų nepakanka. Mums reikėjo stiprios serviso struktūros, kapitalo prekėms, nes turime didelį nuomos parką. Reikėjo stipresnio finansavimo, todėl ieškojome daugiau veiklos. Mūsų rinka maža ir dabartinė įmonė negalėjo atsirasti vien tik iš krautuvų, tik iš komunalinės technikos arba vien tik iš uostų technikos“, – aiškina jis.
Diferencijuota veikla reiškia ir platų konkurentų ratą. Šakinių krautuvų srityje „Linde“ atstovas konkuruoja su savo tiesiogiai valdomas atstovybes turinčiais gamintojais – japonų koncernu „Toyota“ ir Vokietijos „Jungheinrich“.
Statybų įrangos sektoriuje yra tokie varžovai kaip pernai 11%, iki 14,4 mln. Eur, apyvartą mažinusi ir 54%, iki 2,8 mln. Eur, grynąjį pelną didinusi UAB „Transrifus“.
Konkurentai komunalinės technikos sektoriuje – UAB „Hidora“ (2023 m. pajamos +121%, iki 4,7 mln. Eur) ar UAB „Vaglita“ (pajamos +64%, iki 3,1 mln. Eur, pelnas +12%, iki 0,38 mln. Eur).
„Mes nelabai sutinkame tų pačių konkurentų skirtingose veiklos srityse, – sako J. Urbanavičius. – O toks modelis iš esmės pasiteisina, jeigu tik teisingai susidėlioji žmones, struktūrą, motyvaciją ir jiems gerai paskirstai veiklos sritis, – tada tai veikia.“
Tikisi žemo starto
Vertindamas atskiras grupės veiklos sritis, J. Urbanavičius sako, kad jos gyvena visiškai specifiniais režimais ir šiuo metu pasižymi skirtingu aktyvumu bei lūkesčiais.
„Savivaldybėse, kurios perka komunalinę techniką, viskas vyksta pagal ilgalaikius planus, ten viskas gana stabilu, – aiškina jis. – Bet uostuose dabar specifinė situacija. Jeigu žiūrėsime Latviją ir Estiją, ten praktiškai visiškas štilis. O mūsų uoste yra nemažai investicijų į atsinaujinančią energetiką, vėjo jėgainių krovą. Kitas momentas – labai suaktyvėjęs naudotų automobilių tranzitas iš JAV į Ukrainą per Klaipėdos uostą, jam perkami krautuvai. Įmonės, kurios uoste turi aikšteles, intensyviai užsiima ta veikla.“
Pagrindiniai įmonės parduodamų krautuvų naudotojai yra pramonė ir pirmiausia – baldininkai.
„Jie šiandien turbūt yra žemiausiame taške. Bet kartu ir prie žemo starto. Padėtis stabilizuojasi, pradedant nuo bankų, medžiagų, logistikos ir baigiant užsakymais, nes 90% mūsų baldininkų dirba su IKEA. Jie nepuola investuoti, ir jeigu sutartis ateina į pabaigą, pratęsiama nuoma“, – pasakoja J. Urbanavičius.
Pasak jo, nuo praėjusių metų galo pradėjo matytis pirmieji pirkėjų susidomėjimo signalai.
„Matyti daug judesio, užklausų. Bet tas aktyvumas kol kas – tik žvalgybinis. Kartu aktyvėja ir konkurencija, mes jaučiame, kad ir prekybininkai turi daugiau prekių sandėliuose“, – sako verslininkas. Jis tvirtina, kad technikos gamyba yra atsigavusi, o pagaminta produkcija jau perpildo gamyklų saugyklas, todėl kai kurie gamintojai produkcijai laikyti jau nuomoja papildomus sandėlius.
„Klientai tai jaučia, mato mūsų kaip prekybininkų aktyvumą, tarpusavio konkurenciją. Kažkas kažkur turbūt jau ir kainas koreguoja. Patys gamintojai duoda papildomą paramą, pasiūlo akcijų, – pasakoja J. Urbanavičius. – O kai pradedi jausti, kad kaina gerėja, bet tau dar nėra kritiškai svarbu daryti įsigijimą, – lauki toliau dar geresnių sąlygų. Dabar, sakyčiau, tokia situacija ir yra.“
Akcentai – nuoma ir automatizacija
Didžiausią augimą „Alwark“ dabar jaučia technikos nuomos sektoriuje: išnuomotų įrangos vienetų skaičius pernai paaugo daugiau nei 10%, palyginti su 2022 m.
„Mūsų nuomos parkas per Lietuvą ir Latviją sudaro 1.500 krautuvų. Tai reikalauja papildomų investicijų, bet tai yra klientams patraukli paslauga, kurios poreikis dabar auga. Nuomojasi mažos arba naujos įmonės, augančios bendrovės, – sako verslininkas. – Nuoma suteikia lankstumą, nereikia planuoti ilgalaikių investicijų, vietoj jų gali turėti aiškius fiksuotus kaštus. Tai tinkama, esant sezoniškumui. Pavyzdžiui, ūkininkams ar gėrimų gamintojams.“
Kalbėdamas apie ateitį, J. Urbanavičius pastebi palengva augantį susidomėjimą sandėlių automatizacija.
„Matome daug galimybių stiebtis intralogistikos (objektų viduje vykdomos logistikos – VŽ) segmente. Manome, kad kai rinka stabilizuosis, įmonės skirs tam investicijų. Nes darbo jėga brangsta greičiau, negu didėja efektyvumas. O efektyvumą gali didinti tiesiog optimizuodamas, gerindamas procesus, automatizuodamas juos“, – aiškina vadovas. Pasak jo, didėja dėmesys ir sandėlio, transporto parko ar kiemo valdymui skirtai programinei įrangai.
Tikisi pagreičio
„Šiemet rinka laukia. Mes planuojame apie 10% augimą. Tai, sakyčiau, gana optimistinis, bet ir realus scenarijus, – sako J. Urbanavičius. – Mes galvojame, kad šiemet augimas nebus staigus, bet jeigu geopolitinė situacija leis, turėtų antrąjį pusmetį išjudėti. Dabar visi mistifikuoja rudenį.“
2025-ųjų antrąjį ketvirtį „Alwark“ ir jos gimininga įmonė „Mobile Heavy Machinery“ pradės kurtis naujame, Vilniaus šiaurinėje dalyje statomame 4.750 kv. m ploto pastate. Jame bus administracinės ir serviso patalpos, objektą specialiai pagal „Alwark Group“ poreikius stato UAB „Prosperus“.
