PATVIRTINTA 

UAB „Alwark“ Direktoriaus  

2020 m. gruodžio mėn. 28d. įsakymu 

Nr. 1.3/20-12-28/411.4 

VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR  JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS 

I SKYRIUS 

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo  užtikrinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos  apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus  teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Kompetentingas subjektas – įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus  padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus,  nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie  pažeidimus, konfidencialumą; 

2.2. Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria  jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos,  stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentingas subjektas pripažįsta  pranešėju; 

2.3. Vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas – įstaigoje nustatyta  tvarka sukurta ir taikoma informacijos apie pažeidimus šioje įstaigoje teikimo, tyrimo ir asmens  informavimo procedūra; 

2.4. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pranešėjų  apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 

II SKYRIUS 

BENDRIEJI VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ  REIKALAVIMAI

3. Vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai (toliau – vidiniai kanalai)  diegiami visose valstybės ar savivaldybės įstaigose. Apraše valstybės ar savivaldybės  įstaigomis laikomos valstybės ar savivaldybės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip  jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės,  kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų  susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė  gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigose, priklausančiose kitos institucijos valdymo  sričiai, vidiniai kanalai gali būti nediegiami, jei institucijoje, kurios valdymo sričiai jos  priskiriamos, yra įdiegti vidiniai kanalai, kuriais gali naudotis ir šios įstaigos darbuotojai.

5. Kitose įstaigose, nenurodytose šio Aprašo 3 punkte, gali būti diegiami, o įstaigose,  kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, privalo būti diegiami vidiniai kanalai.

III SKYRIUS 

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMĄ TEIKIMAS

6. Įstaigoje galimybė apie pažeidimą pranešti vidiniu kanalu turi būti užtikrinta bet  kuriam asmeniui, kurį su įstaiga sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai  santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

7. Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – ją teikiančio asmens turima informacija  apie pažeidimą įstaigoje.

8. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai  įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį  praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose,  požymius.

IV SKYRIUS 

KOMPETENTINGAS SUBJEKTAS

9. Įstaigos direktorius paskiria kompetentingą subjektą, kuris įstaigoje administruoja  vidinį kanalą. Kompetentingu subjektu skiriamas asmuo (-enys), kurio (-ių) reputacija ir  kvalifikacija nekelia abejonių dėl jų galimybių tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas. Aprašo  reikalavimus įgyvendinančiam kompetentingam subjektui negali būti daromas poveikis ar  kitaip trukdoma atlikti jam šiame Apraše priskirtas funkcijas.

10. Kompetentingas subjektas, įgyvendindamas Aprašo reikalavimus, atlieka šias  funkcijas:

10.1. analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus; 10.2. užtikrina vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens  konfidencialumą; 

10.3. bendradarbiauja su įstaigos darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis  institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją; 

10.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių  ir jų nagrinėjimo rezultatus; 

10.5. atlieka kitas Apraše nustatytas funkcijas.

11. Kompetentingas subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

11.1. gauti reikalingą informaciją ir duomenis iš jam nepavaldžių įstaigos darbuotojų,  padalinių;

11.2. tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo  atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems įstaigos darbuotojams ir  padaliniams. 

12. Informacija apie paskirtą kompetentingą subjektą, jo kontaktus, taip pat apie  informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūrą teikiama įstaigos  vidiniais ir išoriniais, jei tokie yra, komunikavimo kanalais.

V SKYRIUS 

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO BŪDAI IR NAGRINĖJIMAS

13. Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – pranešėjo turima informacija apie  pažeidimą įstaigoje.

14. Pranešėjas informaciją apie pažeidimą turi teisę teikti informaciją vidiniu kanalu – užpildyti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas Nr.1), šiais būdais:

14.1. tiesiogiai atvykęs pas kompetentingą subjektą;

14.2. atsiųsdamas pranešimą elektoriniu paštu: [email protected]

15. Pranešimo formoje prašomi pateikti asmens duomenys reikalingi identifikuoti  asmenį sprendžiant klausimą dėl pranešėjo statuso jam suteikimo ir yra saugomi ne trumpiau  kaip trejus metus nuo jų gavimo dienos.

16. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:

16.1. kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.;

16.2. sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes; 

16.3. savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;

16.4. jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją,  atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

17. Kompetentingas subjektas užtikrina, kad gauta informacija apie pažeidimą ir su tuo  susiję duomenys būtų laikomi saugiai ir su jais galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys  informaciją apie pažeidimą nagrinėjantys asmenys.

18. Gautą pranešimą kompetentingas subjektas registruoja ir pradeda nagrinėti pateiktus  pranešime duomenis.

19. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą  tyrimo rezultatų.

20. Konfidencialumo užtikrinti nebūtina, kai to raštu prašo informaciją apie pažeidimą  pateikęs asmuo arba jei jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.

21. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, duomenų ir kitos informacijos  pateikimas ikiteisminio tyrimo ar kitoms pažeidimus tiriančioms kompetentingoms  institucijoms, neatskleidžiant šių duomenų įstaigoje, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu.  Kompetentingas subjektas, vidiniu kanalu gavęs informaciją apie pažeidimą, ją pateikusiam  asmeniui pageidaujant nedelsdamas raštu informuoja šį asmenį apie tokios informacijos gavimo  faktą.

22. Jei gauta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta  nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kompetentingas  subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos,  persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai  be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai informuoja šį asmenį.

23. Kompetentingas subjektas per penkias darbo dienas po informacijos apie pažeidimą  gavimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl  informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti  motyvuotas.

24. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl jam galimo ar daromo neigiamo  poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su  kompetentingu subjektu dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis  Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, gali pranešimu kreiptis į kompetentingą  instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju.

25. Kompetentingas subjektas, baigęs nagrinėti informaciją apie pažeidimą,  nedelsdamas raštu informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie priimtą  sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo  priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, kompetentingas  subjektas informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems  asmenims taikytą atsakomybę.

26. Jei informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo negavo atsakymo arba įstaigoje  nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, jis, vadovaudamasis Pranešėjų  apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą  instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie  pažeidimą (Aprašo priedas).

VI SKYRIUS 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

27. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. ––––––––––––––––––

Vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo 

įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo 

Priedas Nr. 1 

PRANEŠIMAS APIE PAŽEIDIMĄ 

20 ___ m. ______________ ___ d. 

____________________________ 

(vieta)

 

 

Patvirtinu, kad esu susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos  teikimą, o mano teikiama informacija yra teisinga.