Molėtų plento rekonstrukcija (A14 Vilnius–Utena) jau finišo tiesiojoje. „Via Lietuva“ skelbia, kad tvarkomuose ruožuose baigtas senosios cementbetonio dangos ardymas, įrengti pagrindiniai kelio konstrukcijos sluoksniai, didžiojoje dalyje ruožo jau klojamas asfaltas, o pirmajame 21–26 km ruože liko baigiamieji darbai (ženklinimas, apdaila, infrastruktūros elementai). Eismą šiame ruože planuojama visiškai atnaujinti iki metų pabaigos, o visų ruožų užbaigimas numatomas 2026 m.

Alwark indėlis: technika, kuri „neleidžia projektui sustoti“

Kelio ardymo fazėje svarbiausias KPI – stabilus našumas be prastovų. Šiame projekte rangovų darbų frontą palaikė ir „Alwark“ grupės technika: objekte dirbo 5 „Hitachi“ ekskavatoriai ir 1 frontalinis krautuvas, integruoti į bendrą apie 27 vienetų stambiosios technikos parką.

Našumo rodikliai ardymo pike:

• iki 1 km senos betoninės dangos per dieną;

• daugiau nei 4 000 tonų betono per parą (skaldymas + krovos logistika);

• ardomos dangos medžiaga nukreipiama perdirbimui (žiedinės ekonomikos principai).

Jei skaičiuotume vien pagal maksimalaus našumo normą, 12 km ardymo etapui tai sudarytų iki ~48 000 tonų betono (4 000 t × 12 d.), tačiau realus skaičius priklauso nuo darbų tempo, oro, logistikos ir technologinių pertraukų.

Kokie priedai buvo naudojami kelio ardymui (ir kodėl tai svarbu)

Betoninio kelio ardymas – tai ne „vienas priedas viskam“. Rezultatas pasiekiamas tada, kai technika gali greitai pereiti tarp skirtingų užduočių:

• Hidrauliniai kūjai – betoninės dangos skaidymui ir ardymo zonų atidarymui.

• Betono smulkintuvai / pulverizatoriai – trupinimui ir paruošimui išvežimui ar perdirbimui.

• Greitos jungtys – priedų keitimui objekte per minutes, kai darbų pobūdis keičiasi kas kelis šimtus metrų.

• Kaušai / griebtuvai – surinkimui, pakrovimui ir darbo vietos švarai (mažiau „tuščio“ technikos judėjimo).